nepasivogtinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivogtinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivogtinas, mot. g. nepasivogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivogtinas	nepasivogtini	nepasivogtina	nepasivogtinos	nepasivogtina	-
kilm.	nepasivogtino	nepasivogtinų	nepasivogtinos	nepasivogtinų	-	-
naud.	nepasivogtinam	nepasivogtiniems	nepasivogtinai	nepasivogtinoms	-	-
gal.	nepasivogtiną	nepasivogtinus	nepasivogtiną	nepasivogtinas	-	-
įnag.	nepasivogtinu	nepasivogtinais	nepasivogtina	nepasivogtinomis	-	-
viet.	nepasivogtiname	nepasivogtinuose	nepasivogtinoje	nepasivogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivogtinasis	nepasivogtinieji	nepasivogtinoji	nepasivogtinosios	-	-
kilm.	nepasivogtinojo	nepasivogtinųjų	nepasivogtinosios	nepasivogtinųjų	-	-
naud.	nepasivogtinajam	nepasivogtiniesiems	nepasivogtinajai	nepasivogtinosioms	-	-
gal.	nepasivogtinąjį	nepasivogtinuosius	nepasivogtinąją	nepasivogtinąsias	-	-
įnag.	nepasivogtinuoju	nepasivogtinaisiais	nepasivogtinąja	nepasivogtinosiomis	-	-
viet.	nepasivogtinajame	nepasivogtinuosiuose	nepasivogtinojoje	nepasivogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivogtinas, mot. g. nepasivogtina.
• Skiemenys: ne-pa-si-vog-ti-nų-jų

nepasivogtinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nepasivogti

Etimologija

<= nepasivogti, nepasivagia, nepasivogė <= ne- + pasivogti, pasivagia, pasivogė <= pa- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---