nepersivogusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersivogusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersivogęs, mot. g. nepersivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivogęs	nepersivogę	nepersivogusi, nepersivogus	nepersivogusios	-	nepersivogę
kilm.	nepersivogusio	nepersivogusių	nepersivogusios	nepersivogusių	-	-
naud.	nepersivogusiam	nepersivogusiems	nepersivogusiai	nepersivogusioms	-	-
gal.	nepersivogusį	nepersivogusius	nepersivogusią	nepersivogusias	-	-
įnag.	nepersivogusiu	nepersivogusiais	nepersivogusia	nepersivogusiomis	-	-
viet.	nepersivogusiame	nepersivogusiuose	nepersivogusioje	nepersivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivogusysis	nepersivogusieji	nepersivogusioji	nepersivogusiosios	-	-
kilm.	nepersivogusiojo	nepersivogusiųjų	nepersivogusiosios	nepersivogusiųjų	-	-
naud.	nepersivogusiajam	nepersivogusiesiems	nepersivogusiajai	nepersivogusiosioms	-	-
gal.	nepersivogusįjį	nepersivogusiuosius	nepersivogusiąją	nepersivogusiąsias	-	-
įnag.	nepersivogusiuoju	nepersivogusiaisiais	nepersivogusiąja	nepersivogusiosiomis	-	-
viet.	nepersivogusiajame	nepersivogusiuosiuose	nepersivogusiojoje	nepersivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersivogęs, mot. g. nepersivogusi.
• Skiemenys: ne-per-si-vo-gu-sį-jį

nepersivogusįjį

1. tas, kuris nepersivogė

Etimologija

<= nepersivogti, nepersivagia, nepersivogė <= ne- + persivogti, persivagia, persivogė <= per- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---