nepravagiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepravagiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravagiantis, mot. g. nepravagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravagiąs, nepravagiantis	nepravagią, nepravagiantys	nepravagianti	nepravagiančios	-	nepravagią
kilm.	nepravagiančio	nepravagiančių	nepravagiančios	nepravagiančių	-	-
naud.	nepravagiančiam	nepravagiantiems, nepravagiantiem	nepravagiančiai	nepravagiančioms, nepravagiančiom	-	-
gal.	nepravagiantį	nepravagiančius	nepravagiančią	nepravagiančias	-	-
įnag.	nepravagiančiu	nepravagiančiais	nepravagiančia	nepravagiančiomis	-	-
viet.	nepravagiančiame, nepravagiančiam	nepravagiančiuose, nepravagiančiuos	nepravagiančioje, nepravagiančioj	nepravagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravagiantysis	nepravagiantieji	nepravagiančioji	nepravagiančiosios	-	-
kilm.	nepravagiančiojo	nepravagiančiųjų	nepravagiančiosios	nepravagiančiųjų	-	-
naud.	nepravagiančiajam	nepravagiantiesiems	nepravagiančiajai	nepravagiančiosioms	-	-
gal.	nepravagiantįjį	nepravagiančiuosius	nepravagiančiąją	nepravagiančiąsias	-	-
įnag.	nepravagiančiuoju	nepravagiančiaisiais	nepravagiančiąja	nepravagiančiosiomis	-	-
viet.	nepravagiančiajame	nepravagiančiuosiuose	nepravagiančiojoje	nepravagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravagiantis, mot. g. nepravagianti.
• Skiemenys: ne-pra-va-gian-čiu

nepravagiančiu

1. tas, kuris nepravagia

Etimologija

<= nepravogti, nepravagia, nepravogė <= ne- + pravogti, pravagia, pravogė <= pra- + vogti, vagia, vogė

---