neprieštaraujamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprieštaraujamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprieštaraujamas, mot. g. neprieštaraujama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštaraujamas	neprieštaraujami	neprieštaraujama	neprieštaraujamos	neprieštaraujama	-
kilm.	neprieštaraujamo	neprieštaraujamų	neprieštaraujamos	neprieštaraujamų	-	-
naud.	neprieštaraujamam	neprieštaraujamiems	neprieštaraujamai	neprieštaraujamoms	-	-
gal.	neprieštaraujamą	neprieštaraujamus	neprieštaraujamą	neprieštaraujamas	-	-
įnag.	neprieštaraujamu	neprieštaraujamais	neprieštaraujama	neprieštaraujamomis	-	-
viet.	neprieštaraujamame	neprieštaraujamuose	neprieštaraujamoje	neprieštaraujamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštaraujamasis	neprieštaraujamieji	neprieštaraujamoji	neprieštaraujamosios	-	-
kilm.	neprieštaraujamojo	neprieštaraujamųjų	neprieštaraujamosios	neprieštaraujamųjų	-	-
naud.	neprieštaraujamajam	neprieštaraujamiesiems	neprieštaraujamajai	neprieštaraujamosioms	-	-
gal.	neprieštaraujamąjį	neprieštaraujamuosius	neprieštaraujamąją	neprieštaraujamąsias	-	-
įnag.	neprieštaraujamuoju	neprieštaraujamaisiais	neprieštaraujamąja	neprieštaraujamosiomis	-	-
viet.	neprieštaraujamajame	neprieštaraujamuosiuose	neprieštaraujamojoje	neprieštaraujamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprieštaraujamas, mot. g. neprieštaraujama.
• Skiemenys: ne-prieš-ta-rau-ja-mų-jų

neprieštaraujamųjų

1. tas, kurį neprieštarauja

Etimologija

<= neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo <= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---