neprieštarausimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprieštarausimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprieštarausimas, mot. g. neprieštarausima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarausimas	neprieštarausimi	neprieštarausima	neprieštarausimos	neprieštarausima	-
kilm.	neprieštarausimo	neprieštarausimų	neprieštarausimos	neprieštarausimų	-	-
naud.	neprieštarausimam	neprieštarausimiems	neprieštarausimai	neprieštarausimoms	-	-
gal.	neprieštarausimą	neprieštarausimus	neprieštarausimą	neprieštarausimas	-	-
įnag.	neprieštarausimu	neprieštarausimais	neprieštarausima	neprieštarausimomis	-	-
viet.	neprieštarausimame	neprieštarausimuose	neprieštarausimoje	neprieštarausimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarausimasis	neprieštarausimieji	neprieštarausimoji	neprieštarausimosios	-	-
kilm.	neprieštarausimojo	neprieštarausimųjų	neprieštarausimosios	neprieštarausimųjų	-	-
naud.	neprieštarausimajam	neprieštarausimiesiems	neprieštarausimajai	neprieštarausimosioms	-	-
gal.	neprieštarausimąjį	neprieštarausimuosius	neprieštarausimąją	neprieštarausimąsias	-	-
įnag.	neprieštarausimuoju	neprieštarausimaisiais	neprieštarausimąja	neprieštarausimosiomis	-	-
viet.	neprieštarausimajame	neprieštarausimuosiuose	neprieštarausimojoje	neprieštarausimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprieštarausimas, mot. g. neprieštarausima.
• Skiemenys: ne-prieš-ta-rau-si-mų-jų

neprieštarausimųjų

1. tas, kurį neprieštaraus

Etimologija

<= neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo <= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---