Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesumokėti, nesumoka, nesumokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
nesumoku
|
nesumokėjau
|
nesumokėdavau
|
nesumokėsiu
|
tu
|
nesumoki
|
nesumokėjai
|
nesumokėdavai
|
nesumokėsi
|
jis, ji
|
nesumoka
|
nesumokėjo
|
nesumokėdavo
|
nesumokės
|
mes
|
nesumokame, nesumokam
|
nesumokėjome, nesumokėjom
|
nesumokėdavome, nesumokėdavom
|
nesumokėsime, nesumokėsim
|
jūs
|
nesumokate, nesumokat
|
nesumokėjote, nesumokėjot
|
nesumokėdavote, nesumokėdavot
|
nesumokėsite, nesumokėsit
|
jie, jos
|
nesumoka
|
nesumokėjo
|
nesumokėdavo
|
nesumokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
nesumokėčiau
|
nesumokėtumėme, nesumokėtumėm, nesumokėtume
|
2 asm.
|
nesumokėtumei, nesumokėtum
|
nesumokėtumėte, nesumokėtumėt
|
3 asm.
|
nesumokėtų
|
nesumokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
nesumokėkime, nesumokėkim
|
2 asm.
|
nesumokėki, nesumokėk
|
nesumokėkite, nesumokėkit
|
3 asm.
|
tenesumoka, tenesumokie
|
tenesumoka, tenesumokie
|
nesumokėdavot
<= ne- + sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo