Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusigalvoti, nesusigalvoja, nesusigalvojo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
nesusigalvoju
|
nesusigalvojau
|
nesusigalvodavau
|
nesusigalvosiu
|
tu
|
nesusigalvoji
|
nesusigalvojai
|
nesusigalvodavai
|
nesusigalvosi
|
jis, ji
|
nesusigalvoja
|
nesusigalvojo
|
nesusigalvodavo
|
nesusigalvos
|
mes
|
nesusigalvojame, nesusigalvojam
|
nesusigalvojome, nesusigalvojom
|
nesusigalvodavome, nesusigalvodavom
|
nesusigalvosime, nesusigalvosim
|
jūs
|
nesusigalvojate, nesusigalvojat
|
nesusigalvojote, nesusigalvojot
|
nesusigalvodavote, nesusigalvodavot
|
nesusigalvosite, nesusigalvosit
|
jie, jos
|
nesusigalvoja
|
nesusigalvojo
|
nesusigalvodavo
|
nesusigalvos
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
nesusigalvočiau
|
nesusigalvotumėme, nesusigalvotumėm, nesusigalvotume
|
2 asm.
|
nesusigalvotumei, nesusigalvotum
|
nesusigalvotumėte, nesusigalvotumėt
|
3 asm.
|
nesusigalvotų
|
nesusigalvotų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
nesusigalvokime, nesusigalvokim
|
2 asm.
|
nesusigalvoki, nesusigalvok
|
nesusigalvokite, nesusigalvokit
|
3 asm.
|
tenesusigalvoja, tenesusigalvojie
|
tenesusigalvoja, tenesusigalvojie
|
nesusigalvosim
<= ne- + susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo