nesusimąstytajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimąstytajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimąstytas, mot. g. nesusimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstytas	nesusimąstyti	nesusimąstyta	nesusimąstytos	nesusimąstyta	-
kilm.	nesusimąstyto	nesusimąstytų	nesusimąstytos	nesusimąstytų	-	-
naud.	nesusimąstytam	nesusimąstytiems	nesusimąstytai	nesusimąstytoms	-	-
gal.	nesusimąstytą	nesusimąstytus	nesusimąstytą	nesusimąstytas	-	-
įnag.	nesusimąstytu	nesusimąstytais	nesusimąstyta	nesusimąstytomis	-	-
viet.	nesusimąstytame	nesusimąstytuose	nesusimąstytoje	nesusimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstytasis	nesusimąstytieji	nesusimąstytoji	nesusimąstytosios	-	-
kilm.	nesusimąstytojo	nesusimąstytųjų	nesusimąstytosios	nesusimąstytųjų	-	-
naud.	nesusimąstytajam	nesusimąstytiesiems	nesusimąstytajai	nesusimąstytosioms	-	-
gal.	nesusimąstytąjį	nesusimąstytuosius	nesusimąstytąją	nesusimąstytąsias	-	-
įnag.	nesusimąstytuoju	nesusimąstytaisiais	nesusimąstytąja	nesusimąstytosiomis	-	-
viet.	nesusimąstytajame	nesusimąstytuosiuose	nesusimąstytojoje	nesusimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimąstytas, mot. g. nesusimąstyta.
• Skiemenys: ne-su-si-mąs-ty-ta-jam

nesusimąstytajam

1. tas, kurį nesusimąstė

Etimologija

<= nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė <= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---