nesusimąstytų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusimąstytų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusimąstau	nesusimąsčiau	nesusimąstydavau	nesusimąstysiu
tu	nesusimąstai	nesusimąstei	nesusimąstydavai	nesusimąstysi
jis, ji	nesusimąsto	nesusimąstė	nesusimąstydavo	nesusimąstys
mes	nesusimąstome, nesusimąstom	nesusimąstėme, nesusimąstėm	nesusimąstydavome, nesusimąstydavom	nesusimąstysime, nesusimąstysim
jūs	nesusimąstote, nesusimąstot	nesusimąstėte, nesusimąstėt	nesusimąstydavote, nesusimąstydavot	nesusimąstysite, nesusimąstysit
jie, jos	nesusimąsto	nesusimąstė	nesusimąstydavo	nesusimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusimąstyčiau		nesusimąstytumėme, nesusimąstytumėm, nesusimąstytume
2 asm.	nesusimąstytumei, nesusimąstytum		nesusimąstytumėte, nesusimąstytumėt
3 asm.	nesusimąstytų		nesusimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusimąstykime, nesusimąstykim
2 asm.	nesusimąstyki, nesusimąstyk		nesusimąstykite, nesusimąstykit
3 asm.	tenesusimąsto, tenesusimąstai		tenesusimąsto, tenesusimąstai

• žr. pagr. f. nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė
• Skiemenys: ne-su-si-mąs-ty-tų

nesusimąstytų

Etimologija

<= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Dalyvis

nesusimąstytų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimąstytas, mot. g. nesusimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstytas	nesusimąstyti	nesusimąstyta	nesusimąstytos	nesusimąstyta	-
kilm.	nesusimąstyto	nesusimąstytų	nesusimąstytos	nesusimąstytų	-	-
naud.	nesusimąstytam	nesusimąstytiems	nesusimąstytai	nesusimąstytoms	-	-
gal.	nesusimąstytą	nesusimąstytus	nesusimąstytą	nesusimąstytas	-	-
įnag.	nesusimąstytu	nesusimąstytais	nesusimąstyta	nesusimąstytomis	-	-
viet.	nesusimąstytame	nesusimąstytuose	nesusimąstytoje	nesusimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimąstytasis	nesusimąstytieji	nesusimąstytoji	nesusimąstytosios	-	-
kilm.	nesusimąstytojo	nesusimąstytųjų	nesusimąstytosios	nesusimąstytųjų	-	-
naud.	nesusimąstytajam	nesusimąstytiesiems	nesusimąstytajai	nesusimąstytosioms	-	-
gal.	nesusimąstytąjį	nesusimąstytuosius	nesusimąstytąją	nesusimąstytąsias	-	-
įnag.	nesusimąstytuoju	nesusimąstytaisiais	nesusimąstytąja	nesusimąstytosiomis	-	-
viet.	nesusimąstytajame	nesusimąstytuosiuose	nesusimąstytojoje	nesusimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimąstytas, mot. g. nesusimąstyta.
• Skiemenys: ne-su-si-mąs-ty-tų

nesusimąstytų

1. tas, kurį nesusimąstė

Etimologija

<= nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė <= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-su-si-mąs-ty-tų

nesusimąstytų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė <= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nesusimąstytų: bendrai

---