Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
nesusimąstau
|
nesusimąsčiau
|
nesusimąstydavau
|
nesusimąstysiu
|
tu
|
nesusimąstai
|
nesusimąstei
|
nesusimąstydavai
|
nesusimąstysi
|
jis, ji
|
nesusimąsto
|
nesusimąstė
|
nesusimąstydavo
|
nesusimąstys
|
mes
|
nesusimąstome, nesusimąstom
|
nesusimąstėme, nesusimąstėm
|
nesusimąstydavome, nesusimąstydavom
|
nesusimąstysime, nesusimąstysim
|
jūs
|
nesusimąstote, nesusimąstot
|
nesusimąstėte, nesusimąstėt
|
nesusimąstydavote, nesusimąstydavot
|
nesusimąstysite, nesusimąstysit
|
jie, jos
|
nesusimąsto
|
nesusimąstė
|
nesusimąstydavo
|
nesusimąstys
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
nesusimąstyčiau
|
nesusimąstytumėme, nesusimąstytumėm, nesusimąstytume
|
2 asm.
|
nesusimąstytumei, nesusimąstytum
|
nesusimąstytumėte, nesusimąstytumėt
|
3 asm.
|
nesusimąstytų
|
nesusimąstytų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
nesusimąstykime, nesusimąstykim
|
2 asm.
|
nesusimąstyki, nesusimąstyk
|
nesusimąstykite, nesusimąstykit
|
3 asm.
|
tenesusimąsto, tenesusimąstai
|
tenesusimąsto, tenesusimąstai
|
nesusimąstydavote
<= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė