nesusivaišinsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivaišinsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivaišinsimas, mot. g. nesusivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišinsimas	nesusivaišinsimi	nesusivaišinsima	nesusivaišinsimos	nesusivaišinsima	-
kilm.	nesusivaišinsimo	nesusivaišinsimų	nesusivaišinsimos	nesusivaišinsimų	-	-
naud.	nesusivaišinsimam	nesusivaišinsimiems	nesusivaišinsimai	nesusivaišinsimoms	-	-
gal.	nesusivaišinsimą	nesusivaišinsimus	nesusivaišinsimą	nesusivaišinsimas	-	-
įnag.	nesusivaišinsimu	nesusivaišinsimais	nesusivaišinsima	nesusivaišinsimomis	-	-
viet.	nesusivaišinsimame	nesusivaišinsimuose	nesusivaišinsimoje	nesusivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišinsimasis	nesusivaišinsimieji	nesusivaišinsimoji	nesusivaišinsimosios	-	-
kilm.	nesusivaišinsimojo	nesusivaišinsimųjų	nesusivaišinsimosios	nesusivaišinsimųjų	-	-
naud.	nesusivaišinsimajam	nesusivaišinsimiesiems	nesusivaišinsimajai	nesusivaišinsimosioms	-	-
gal.	nesusivaišinsimąjį	nesusivaišinsimuosius	nesusivaišinsimąją	nesusivaišinsimąsias	-	-
įnag.	nesusivaišinsimuoju	nesusivaišinsimaisiais	nesusivaišinsimąja	nesusivaišinsimosiomis	-	-
viet.	nesusivaišinsimajame	nesusivaišinsimuosiuose	nesusivaišinsimojoje	nesusivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivaišinsimas, mot. g. nesusivaišinsima.
• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-si-mų-jų

nesusivaišinsimųjų

1. tas, kurį nesusivaišins

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---