nesusivaišintoja

Taip pat žr.: nesusivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesusivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintoja	nesusivaišintojos
kilm.	nesusivaišintojos	nesusivaišintojų
naud.	nesusivaišintojai	nesusivaišintojoms
gal.	nesusivaišintoją	nesusivaišintojas
įnag.	nesusivaišintoja	nesusivaišintojomis
viet.	nesusivaišintojoje	nesusivaišintojose
šauksm.	nesusivaišintoja	nesusivaišintojos

• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesusivaišintojas.

nesusivaišintoja

1. ta, kuri nesusivaišina

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---