neužsivagiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsivagiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsivagiantis, mot. g. neužsivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivagiąs, neužsivagiantis	neužsivagią, neužsivagiantys	neužsivagianti	neužsivagiančios	-	neužsivagią
kilm.	neužsivagiančio	neužsivagiančių	neužsivagiančios	neužsivagiančių	-	-
naud.	neužsivagiančiam	neužsivagiantiems, neužsivagiantiem	neužsivagiančiai	neužsivagiančioms, neužsivagiančiom	-	-
gal.	neužsivagiantį	neužsivagiančius	neužsivagiančią	neužsivagiančias	-	-
įnag.	neužsivagiančiu	neužsivagiančiais	neužsivagiančia	neužsivagiančiomis	-	-
viet.	neužsivagiančiame, neužsivagiančiam	neužsivagiančiuose, neužsivagiančiuos	neužsivagiančioje, neužsivagiančioj	neužsivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivagiantysis	neužsivagiantieji	neužsivagiančioji	neužsivagiančiosios	-	-
kilm.	neužsivagiančiojo	neužsivagiančiųjų	neužsivagiančiosios	neužsivagiančiųjų	-	-
naud.	neužsivagiančiajam	neužsivagiantiesiems	neužsivagiančiajai	neužsivagiančiosioms	-	-
gal.	neužsivagiantįjį	neužsivagiančiuosius	neužsivagiančiąją	neužsivagiančiąsias	-	-
įnag.	neužsivagiančiuoju	neužsivagiančiaisiais	neužsivagiančiąja	neužsivagiančiosiomis	-	-
viet.	neužsivagiančiajame	neužsivagiančiuosiuose	neužsivagiančiojoje	neužsivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsivagiantis, mot. g. neužsivagianti.
• Skiemenys: ne-už-si-va-gian-čiu

neužsivagiančiu

1. tas, kuris neužsivagia

Etimologija

<= neužsivogti, neužsivagia, neužsivogė <= ne- + užsivogti, užsivagia, užsivogė <= už- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---