nevagiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevagiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevagiantis, mot. g. nevagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevagiąs, nevagiantis	nevagią, nevagiantys	nevagianti	nevagiančios	-	nevagią
kilm.	nevagiančio	nevagiančių	nevagiančios	nevagiančių	-	-
naud.	nevagiančiam	nevagiantiems, nevagiantiem	nevagiančiai	nevagiančioms, nevagiančiom	-	-
gal.	nevagiantį	nevagiančius	nevagiančią	nevagiančias	-	-
įnag.	nevagiančiu	nevagiančiais	nevagiančia	nevagiančiomis	-	-
viet.	nevagiančiame, nevagiančiam	nevagiančiuose, nevagiančiuos	nevagiančioje, nevagiančioj	nevagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevagiantysis	nevagiantieji	nevagiančioji	nevagiančiosios	-	-
kilm.	nevagiančiojo	nevagiančiųjų	nevagiančiosios	nevagiančiųjų	-	-
naud.	nevagiančiajam	nevagiantiesiems	nevagiančiajai	nevagiančiosioms	-	-
gal.	nevagiantįjį	nevagiančiuosius	nevagiančiąją	nevagiančiąsias	-	-
įnag.	nevagiančiuoju	nevagiančiaisiais	nevagiančiąja	nevagiančiosiomis	-	-
viet.	nevagiančiajame	nevagiančiuosiuose	nevagiančiojoje	nevagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevagiantis, mot. g. nevagianti.
• Skiemenys: ne-va-gian-čiu

nevagiančiu

1. tas, kuris nevagia

Etimologija

<= nevogti, nevagia, nevogė <= ne- + vogti, vagia, vogė

---