| Veiksmažodis; pagrindinės formos: numokėti, numoka, numokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
numoku
|
numokėjau
|
numokėdavau
|
numokėsiu
|
| tu
|
numoki
|
numokėjai
|
numokėdavai
|
numokėsi
|
| jis, ji
|
numoka
|
numokėjo
|
numokėdavo
|
numokės
|
| mes
|
numokame,
numokam
|
numokėjome,
numokėjom
|
numokėdavome,
numokėdavom
|
numokėsime,
numokėsim
|
| jūs
|
numokate,
numokat
|
numokėjote,
numokėjot
|
numokėdavote,
numokėdavot
|
numokėsite,
numokėsit
|
| jie, jos
|
numoka
|
numokėjo
|
numokėdavo
|
numokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
numokėčiau
|
numokėtumėme,
numokėtumėm,
numokėtume
|
| 2 asm.
|
numokėtumei,
numokėtum
|
numokėtumėte,
numokėtumėt
|
| 3 asm.
|
numokėtų
|
numokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
numokėkime,
numokėkim
|
| 2 asm.
|
numokėki,
numokėk
|
numokėkite,
numokėkit
|
| 3 asm.
|
tenumoka,
tenumokie
|
tenumoka,
tenumokie
|
numokėdavot
<= nu- + mokėti, moka, mokėjo
