papavagiančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

papavagiančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. papavagiantis, mot. g. papavagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	papavagiąs, papavagiantis	papavagią, papavagiantys	papavagianti	papavagiančios	-	papavagią
kilm.	papavagiančio	papavagiančių	papavagiančios	papavagiančių	-	-
naud.	papavagiančiam	papavagiantiems, papavagiantiem	papavagiančiai	papavagiančioms, papavagiančiom	-	-
gal.	papavagiantį	papavagiančius	papavagiančią	papavagiančias	-	-
įnag.	papavagiančiu	papavagiančiais	papavagiančia	papavagiančiomis	-	-
viet.	papavagiančiame, papavagiančiam	papavagiančiuose, papavagiančiuos	papavagiančioje, papavagiančioj	papavagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	papavagiantysis	papavagiantieji	papavagiančioji	papavagiančiosios	-	-
kilm.	papavagiančiojo	papavagiančiųjų	papavagiančiosios	papavagiančiųjų	-	-
naud.	papavagiančiajam	papavagiantiesiems	papavagiančiajai	papavagiančiosioms	-	-
gal.	papavagiantįjį	papavagiančiuosius	papavagiančiąją	papavagiančiąsias	-	-
įnag.	papavagiančiuoju	papavagiančiaisiais	papavagiančiąja	papavagiančiosiomis	-	-
viet.	papavagiančiajame	papavagiančiuosiuose	papavagiančiojoje	papavagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. papavagiantis, mot. g. papavagianti.
• Skiemenys: pa-pa-va-gian-čia

papavagiančia (šnek.)

1. ta, kuri papavagia

Etimologija

<= papavogti, papavagia, papavogė <= pa- + pa- + vogti, vagia, vogė

---