parvokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

parvokime (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: parvokti, parvokia, parvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	parvokiu	parvokiau	parvokdavau	parvoksiu
tu	parvoki	parvokei	parvokdavai	parvoksi
jis, ji	parvokia	parvokė	parvokdavo	parvoks
mes	parvokiame, parvokiam	parvokėme, parvokėm	parvokdavome, parvokdavom	parvoksime, parvoksim
jūs	parvokiate, parvokiat	parvokėte, parvokėt	parvokdavote, parvokdavot	parvoksite, parvoksit
jie, jos	parvokia	parvokė	parvokdavo	parvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	parvokčiau		parvoktumėme, parvoktumėm, parvoktume
2 asm.	parvoktumei, parvoktum		parvoktumėte, parvoktumėt
3 asm.	parvoktų		parvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		parvokime, parvokim
2 asm.	parvoki, parvok		parvokite, parvokit
3 asm.	teparvokia, teparvokie		teparvokia, teparvokie

• žr. pagr. f. parvokti, parvokia, parvokė
• Skiemenys: par-vo-ki-me

parvokime

Etimologija

<= par- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

parvokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: parvokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parvokimas	parvokimai
kilm.	parvokimo	parvokimų
naud.	parvokimui	parvokimams
gal.	parvokimą	parvokimus
įnag.	parvokimu	parvokimais
viet.	parvokime	parvokimuose
šauksm.	parvokime	parvokimai

• Skiemenys: par-vo-ki-me
• žr. pagr. f. parvokimas

parvokime

1. žr. veiksmas parvokti

Etimologija

<= parvokti, parvokia, parvokė <= par- + vokti, vokia, vokė

---