paužmokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

paužmokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paužmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokėtojas	paužmokėtojai
kilm.	paužmokėtojo	paužmokėtojų
naud.	paužmokėtojui	paužmokėtojams
gal.	paužmokėtoją	paužmokėtojus
įnag.	paužmokėtoju	paužmokėtojais
viet.	paužmokėtojuje	paužmokėtojuose
šauksm.	paužmokėtojau	paužmokėtojai

• Skiemenys: pa-už-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. paužmokėtoja.

paužmokėtojas (nevart.)

1. tas, kuris paužmoka

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    paužmokėtojas: bendrai

nepaužmokėtojas (lt)

Vertimai

  paužmokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

paužmokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paužmokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokėtoja	paužmokėtojos
kilm.	paužmokėtojos	paužmokėtojų
naud.	paužmokėtojai	paužmokėtojoms
gal.	paužmokėtoją	paužmokėtojas
įnag.	paužmokėtoja	paužmokėtojomis
viet.	paužmokėtojoje	paužmokėtojose
šauksm.	paužmokėtoja	paužmokėtojos

• Skiemenys: pa-už-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. paužmokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. paužmokėtojas.

paužmokėtojas (nevart.)

1. ta, kuri paužmoka

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

---