paužmokėtoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

paužmokėtoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paužmokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokėtoja	paužmokėtojos
kilm.	paužmokėtojos	paužmokėtojų
naud.	paužmokėtojai	paužmokėtojoms
gal.	paužmokėtoją	paužmokėtojas
įnag.	paužmokėtoja	paužmokėtojomis
viet.	paužmokėtojoje	paužmokėtojose
šauksm.	paužmokėtoja	paužmokėtojos

• Skiemenys: pa-už-mo-kė-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. paužmokėtojas.

paužmokėtoja (nevart.)

1. ta, kuri paužmoka

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    paužmokėtoja: bendrai

nepaužmokėtoja (lt)

Vertimai

  paužmokėtoja: bendrai

---