pragėrove

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pragėrove (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pragėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragėrovas	pragėrovai
kilm.	pragėrovo	pragėrovų
naud.	pragėrovui	pragėrovams
gal.	pragėrovą	pragėrovus
įnag.	pragėrovu	pragėrovais
viet.	pragėrove	pragėrovuose
šauksm.	pragėrove	pragėrovai

• Skiemenys: pra-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. pragėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pragėrovė.

pragėrove

1. tas, kuris prageria

Etimologija

<= pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

pragėrove (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pragėrovė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragėrovė	pragėrovės
kilm.	pragėrovės	pragėrovių
naud.	pragėrovei	pragėrovėms
gal.	pragėrovę	pragėroves
įnag.	pragėrove	pragėrovėmis
viet.	pragėrovėje	pragėrovėse
šauksm.	pragėrove	pragėrovės

• Skiemenys: pra-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. pragėrovė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pragėrovas.

pragėrove

1. ta, kuri prageria

Etimologija

<= pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---