pragerti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pragerti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pragerti, prageria, pragėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prageriu	pragėriau	pragerdavau	pragersiu
tu	prageri	pragėrei	pragerdavai	pragersi
jis, ji	prageria	pragėrė	pragerdavo	pragers
mes	prageriame, prageriam	pragėrėme, pragėrėm	pragerdavome, pragerdavom	pragersime, pragersim
jūs	prageriate, prageriat	pragėrėte, pragėrėt	pragerdavote, pragerdavot	pragersite, pragersit
jie, jos	prageria	pragėrė	pragerdavo	pragers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pragerčiau		pragertumėme, pragertumėm, pragertume
2 asm.	pragertumei, pragertum		pragertumėte, pragertumėt
3 asm.	pragertų		pragertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pragerkime, pragerkim
2 asm.	pragerki, pragerk		pragerkite, pragerkit
3 asm.	teprageria, tepragerie		teprageria, tepragerie

• žr. pagr. f. pragerti, prageria, pragėrė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prageriąs, prageriantis, pragerianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pragėręs, pragėrusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pragerdavęs, pragerdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pragersiąs, pragersiantis, pragersianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prageriamas, prageriama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pragertas, pragerta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pragersimas, pragersima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pragertinas, pragertina.
• taip pat žr. pdlv.: prageriant, pragėrus, pragerdavus, pragersiant.
• taip pat žr. psdlv.: pragerdamas, pragerdama.
• taip pat žr. bdn.: pragerte, pragertinai.
• Skiemenys: pra-ger-ti

pragerti

1. girtaujant išleisti, išeikvoti:
   • Ką uždirbęs – pragerdavo.
2. pajėgti daugiau išgerti už kitus:
   • Kita merga ir vyrus pràgeria.
3. (prk.) sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti:
   • Ne toj paroj matutė mane pragė́rė.
4. pradėti gerti iš eilės:
   • Pragerkit eilę.

Etimologija

<= pra- + gerti, geria, gėrė

Antonimai

    pragerti: bendrai

nepragerti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pragerti: Išvestiniai žodžiai

nebepragerti (lt) (neig. ) nepragerti (lt) (neig. ) pragertų (lt) pragėrikas (lt) (vyr. g.) pragėrikė (lt) (mot. g.)

pragėrimas (lt) (vyr. g.) pragėrovas (lt) (vyr. g.) pragėrovė (lt) (mot. g.) pragėrėjas (lt) (vyr. g.) pragėrėja (lt) (mot. g.)

Išraiškos arba posakiai

    pragerti: Išraiškos arba posakiai

pragertas balsas (lt) (nuo girtavimo užkimęs, nemalonus)

Vertimai

  pragerti: girtaujant išleisti, išeikvoti

  pragerti: pajėgti daugiau išgerti už kitus

  pragerti: (prk.) sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti

  pragerti: pradėti gerti iš eilės

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---

Dalyvis

pragerti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragertas, mot. g. pragerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragertas	pragerti	pragerta	pragertos	pragerta	-
kilm.	pragerto	pragertų	pragertos	pragertų	-	-
naud.	pragertam	pragertiems	pragertai	pragertoms	-	-
gal.	pragertą	pragertus	pragertą	pragertas	-	-
įnag.	pragertu	pragertais	pragerta	pragertomis	-	-
viet.	pragertame	pragertuose	pragertoje	pragertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragertasis	pragertieji	pragertoji	pragertosios	-	-
kilm.	pragertojo	pragertųjų	pragertosios	pragertųjų	-	-
naud.	pragertajam	pragertiesiems	pragertajai	pragertosioms	-	-
gal.	pragertąjį	pragertuosius	pragertąją	pragertąsias	-	-
įnag.	pragertuoju	pragertaisiais	pragertąja	pragertosiomis	-	-
viet.	pragertajame	pragertuosiuose	pragertojoje	pragertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragertas, mot. g. pragerta.
• Skiemenys: pra-ger-ti

pragerti

1. tas, kurį pragėrė

Etimologija

<= pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---