| Veiksmažodis; pagrindinės formos: pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
pragirdžiu
|
pragirdėjau
|
pragirdėdavau
|
pragirdėsiu
|
| tu
|
pragirdi
|
pragirdėjai
|
pragirdėdavai
|
pragirdėsi
|
| jis, ji
|
pragirdi
|
pragirdėjo
|
pragirdėdavo
|
pragirdės
|
| mes
|
pragirdime,
pragirdim
|
pragirdėjome,
pragirdėjom
|
pragirdėdavome,
pragirdėdavom
|
pragirdėsime,
pragirdėsim
|
| jūs
|
pragirdite,
pragirdit
|
pragirdėjote,
pragirdėjot
|
pragirdėdavote,
pragirdėdavot
|
pragirdėsite,
pragirdėsit
|
| jie, jos
|
pragirdi
|
pragirdėjo
|
pragirdėdavo
|
pragirdės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
pragirdėčiau
|
pragirdėtumėme,
pragirdėtumėm,
pragirdėtume
|
| 2 asm.
|
pragirdėtumei,
pragirdėtum
|
pragirdėtumėte,
pragirdėtumėt
|
| 3 asm.
|
pragirdėtų
|
pragirdėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
pragirdėkime,
pragirdėkim
|
| 2 asm.
|
pragirdėki,
pragirdėk
|
pragirdėkite,
pragirdėkit
|
| 3 asm.
|
tepragirdi,
tepragirdie
|
tepragirdi,
tepragirdie
|
pragirdėdavo
<= pra- + girdėti, girdi, girdėjo
