| Veiksmažodis; pagrindinės formos: prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
prigirdžiu
|
prigirdėjau
|
prigirdėdavau
|
prigirdėsiu
|
| tu
|
prigirdi
|
prigirdėjai
|
prigirdėdavai
|
prigirdėsi
|
| jis, ji
|
prigirdi
|
prigirdėjo
|
prigirdėdavo
|
prigirdės
|
| mes
|
prigirdime,
prigirdim
|
prigirdėjome,
prigirdėjom
|
prigirdėdavome,
prigirdėdavom
|
prigirdėsime,
prigirdėsim
|
| jūs
|
prigirdite,
prigirdit
|
prigirdėjote,
prigirdėjot
|
prigirdėdavote,
prigirdėdavot
|
prigirdėsite,
prigirdėsit
|
| jie, jos
|
prigirdi
|
prigirdėjo
|
prigirdėdavo
|
prigirdės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
prigirdėčiau
|
prigirdėtumėme,
prigirdėtumėm,
prigirdėtume
|
| 2 asm.
|
prigirdėtumei,
prigirdėtum
|
prigirdėtumėte,
prigirdėtumėt
|
| 3 asm.
|
prigirdėtų
|
prigirdėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
prigirdėkime,
prigirdėkim
|
| 2 asm.
|
prigirdėki,
prigirdėk
|
prigirdėkite,
prigirdėkit
|
| 3 asm.
|
teprigirdi,
teprigirdie
|
teprigirdi,
teprigirdie
|
prigirdėkit
<= pri- + girdėti, girdi, girdėjo
