primokėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

primokėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primokėtas, mot. g. primokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primokėtas	primokėti	primokėta	primokėtos	primokėta	-
kilm.	primokėto	primokėtų	primokėtos	primokėtų	-	-
naud.	primokėtam	primokėtiems	primokėtai	primokėtoms	-	-
gal.	primokėtą	primokėtus	primokėtą	primokėtas	-	-
įnag.	primokėtu	primokėtais	primokėta	primokėtomis	-	-
viet.	primokėtame	primokėtuose	primokėtoje	primokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primokėtasis	primokėtieji	primokėtoji	primokėtosios	-	-
kilm.	primokėtojo	primokėtųjų	primokėtosios	primokėtųjų	-	-
naud.	primokėtajam	primokėtiesiems	primokėtajai	primokėtosioms	-	-
gal.	primokėtąjį	primokėtuosius	primokėtąją	primokėtąsias	-	-
įnag.	primokėtuoju	primokėtaisiais	primokėtąja	primokėtosiomis	-	-
viet.	primokėtajame	primokėtuosiuose	primokėtojoje	primokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. primokėtas, mot. g. primokėta.
• Skiemenys: pri-mo-kė-to-jo

primokėtojo

1. tas, kurį primokėjo

Etimologija

<= primokėti, primoka, primokėjo <= pri- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

primokėtojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: primokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primokėtojas	primokėtojai
kilm.	primokėtojo	primokėtojų
naud.	primokėtojui	primokėtojams
gal.	primokėtoją	primokėtojus
įnag.	primokėtoju	primokėtojais
viet.	primokėtojuje	primokėtojuose
šauksm.	primokėtojau	primokėtojai

• Skiemenys: pri-mo-kė-to-jo
• žr. pagr. f. primokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. primokėtoja.

primokėtojo

1. tas, kuris primoka

Etimologija

<= primokėti, primoka, primokėjo <= pri- + mokėti, moka, mokėjo

---