primokėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

primokėtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: primokėti, primoka, primokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	primoku	primokėjau	primokėdavau	primokėsiu
tu	primoki	primokėjai	primokėdavai	primokėsi
jis, ji	primoka	primokėjo	primokėdavo	primokės
mes	primokame, primokam	primokėjome, primokėjom	primokėdavome, primokėdavom	primokėsime, primokėsim
jūs	primokate, primokat	primokėjote, primokėjot	primokėdavote, primokėdavot	primokėsite, primokėsit
jie, jos	primoka	primokėjo	primokėdavo	primokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	primokėčiau		primokėtumėme, primokėtumėm, primokėtume
2 asm.	primokėtumei, primokėtum		primokėtumėte, primokėtumėt
3 asm.	primokėtų		primokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		primokėkime, primokėkim
2 asm.	primokėki, primokėk		primokėkite, primokėkit
3 asm.	teprimoka, teprimokie		teprimoka, teprimokie

• žr. pagr. f. primokėti, primoka, primokėjo
• Skiemenys: pri-mo-kė-tų

primokėtų

Etimologija

<= pri- + mokėti, moka, mokėjo

---

Dalyvis

primokėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primokėtas, mot. g. primokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primokėtas	primokėti	primokėta	primokėtos	primokėta	-
kilm.	primokėto	primokėtų	primokėtos	primokėtų	-	-
naud.	primokėtam	primokėtiems	primokėtai	primokėtoms	-	-
gal.	primokėtą	primokėtus	primokėtą	primokėtas	-	-
įnag.	primokėtu	primokėtais	primokėta	primokėtomis	-	-
viet.	primokėtame	primokėtuose	primokėtoje	primokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primokėtasis	primokėtieji	primokėtoji	primokėtosios	-	-
kilm.	primokėtojo	primokėtųjų	primokėtosios	primokėtųjų	-	-
naud.	primokėtajam	primokėtiesiems	primokėtajai	primokėtosioms	-	-
gal.	primokėtąjį	primokėtuosius	primokėtąją	primokėtąsias	-	-
įnag.	primokėtuoju	primokėtaisiais	primokėtąja	primokėtosiomis	-	-
viet.	primokėtajame	primokėtuosiuose	primokėtojoje	primokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. primokėtas, mot. g. primokėta.
• Skiemenys: pri-mo-kė-tų

primokėtų

1. tas, kurį primokėjo

Etimologija

<= primokėti, primoka, primokėjo <= pri- + mokėti, moka, mokėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: pri-mo-kė-tų

primokėtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= primokėti, primoka, primokėjo <= pri- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    primokėtų: bendrai

neprimokėtų (lt)

Vertimai

  primokėtų: bendrai

---