| Veiksmažodis; pagrindinės formos: prisimokėti, prisimoka, prisimokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
prisimoku
|
prisimokėjau
|
prisimokėdavau
|
prisimokėsiu
|
| tu
|
prisimoki
|
prisimokėjai
|
prisimokėdavai
|
prisimokėsi
|
| jis, ji
|
prisimoka
|
prisimokėjo
|
prisimokėdavo
|
prisimokės
|
| mes
|
prisimokame,
prisimokam
|
prisimokėjome,
prisimokėjom
|
prisimokėdavome,
prisimokėdavom
|
prisimokėsime,
prisimokėsim
|
| jūs
|
prisimokate,
prisimokat
|
prisimokėjote,
prisimokėjot
|
prisimokėdavote,
prisimokėdavot
|
prisimokėsite,
prisimokėsit
|
| jie, jos
|
prisimoka
|
prisimokėjo
|
prisimokėdavo
|
prisimokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
prisimokėčiau
|
prisimokėtumėme,
prisimokėtumėm,
prisimokėtume
|
| 2 asm.
|
prisimokėtumei,
prisimokėtum
|
prisimokėtumėte,
prisimokėtumėt
|
| 3 asm.
|
prisimokėtų
|
prisimokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
prisimokėkime,
prisimokėkim
|
| 2 asm.
|
prisimokėki,
prisimokėk
|
prisimokėkite,
prisimokėkit
|
| 3 asm.
|
teprisimoka,
teprisimokie
|
teprisimoka,
teprisimokie
|
prisimokėdavot
<= pri- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo
