privogę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

privogę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. privogęs, mot. g. privogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privogęs	privogę	privogusi, privogus	privogusios	-	privogę
kilm.	privogusio	privogusių	privogusios	privogusių	-	-
naud.	privogusiam	privogusiems	privogusiai	privogusioms	-	-
gal.	privogusį	privogusius	privogusią	privogusias	-	-
įnag.	privogusiu	privogusiais	privogusia	privogusiomis	-	-
viet.	privogusiame	privogusiuose	privogusioje	privogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privogusysis	privogusieji	privogusioji	privogusiosios	-	-
kilm.	privogusiojo	privogusiųjų	privogusiosios	privogusiųjų	-	-
naud.	privogusiajam	privogusiesiems	privogusiajai	privogusiosioms	-	-
gal.	privogusįjį	privogusiuosius	privogusiąją	privogusiąsias	-	-
įnag.	privogusiuoju	privogusiaisiais	privogusiąja	privogusiosiomis	-	-
viet.	privogusiajame	privogusiuosiuose	privogusiojoje	privogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. privogęs, mot. g. privogusi.
• Skiemenys: pri-vo-gę

privogę

1. tas, kuris privogė

Etimologija

<= privogti, privagia, privogė <= pri- + vogti, vagia, vogė

---