| Veiksmažodis; pagrindinės formos: ragintis, raginasi, raginosi
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
raginuosi,
raginuos
|
raginausi,
raginaus
|
ragindavausi,
ragindavaus
|
raginsiuosi,
raginsiuos
|
| tu
|
raginiesi,
raginies
|
raginaisi,
raginais
|
ragindavaisi,
ragindavais
|
raginsiesi,
raginsies
|
| jis, ji
|
raginasi,
raginas
|
raginosi,
raginos
|
ragindavosi,
ragindavos
|
raginsis
|
| mes
|
raginamės
|
raginomės
|
ragindavomės
|
raginsimės
|
| jūs
|
raginatės
|
raginotės
|
ragindavotės
|
raginsitės
|
| jie, jos
|
raginasi,
raginas
|
raginosi,
raginos
|
ragindavosi,
ragindavos
|
raginsis
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
raginčiausi,
raginčiaus
|
ragintumėmės,
ragintumės
|
| 2 asm.
|
ragintumeisi,
ragintumeis
|
ragintumėtės
|
| 3 asm.
|
ragintųsi,
ragintųs
|
ragintųsi,
ragintųs
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
raginkimės
|
| 2 asm.
|
raginkis
|
raginkitės
|
| 3 asm.
|
tesiragina,
tesiraginie
|
tesiragina,
tesiraginie
|
ragintis
- žodžiais ar veiksmais skatinti:
- Išgėrėm, nereikėjo nė rãgintis.
<= sangrž. si- + raginti, ragina, ragino
