| Veiksmažodis; pagrindinės formos: skolintis, skolinasi, skolinosi
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
skolinuosi,
skolinuos
|
skolinausi,
skolinaus
|
skolindavausi,
skolindavaus
|
skolinsiuosi,
skolinsiuos
|
| tu
|
skoliniesi,
skolinies
|
skolinaisi,
skolinais
|
skolindavaisi,
skolindavais
|
skolinsiesi,
skolinsies
|
| jis, ji
|
skolinasi,
skolinas
|
skolinosi,
skolinos
|
skolindavosi,
skolindavos
|
skolinsis
|
| mes
|
skolinamės
|
skolinomės
|
skolindavomės
|
skolinsimės
|
| jūs
|
skolinatės
|
skolinotės
|
skolindavotės
|
skolinsitės
|
| jie, jos
|
skolinasi,
skolinas
|
skolinosi,
skolinos
|
skolindavosi,
skolindavos
|
skolinsis
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
skolinčiausi,
skolinčiaus
|
skolintumėmės,
skolintumės
|
| 2 asm.
|
skolintumeisi,
skolintumeis
|
skolintumėtės
|
| 3 asm.
|
skolintųsi,
skolintųs
|
skolintųsi,
skolintųs
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
skolinkimės
|
| 2 asm.
|
skolinkis
|
skolinkitės
|
| 3 asm.
|
tesiskolina,
tesiskolinie
|
tesiskolina,
tesiskolinie
|
skolintis
- imti į skolą:
- Pritrūkę eina skõlintis duonos.
- perimti, iš kitų savintis:
- S. Daukantas nesitenkino gyvąja liaudies kalba, bet taip pat ieškojo žodžių senuosiuose raštuose ir net skolinosi iš latvių kalbos.
<= sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino
