sugėrike

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

sugėrike (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sugėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugėrikas	sugėrikai
kilm.	sugėriko	sugėrikų
naud.	sugėrikui	sugėrikams
gal.	sugėriką	sugėrikus
įnag.	sugėriku	sugėrikais
viet.	sugėrike	sugėrikuose
šauksm.	sugėrike	sugėrikai

• Skiemenys: su-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. sugėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. sugėrikė.

sugėrike

1. tas, kuris sugeria

Etimologija

<= sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

sugėrike (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sugėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugėrikė	sugėrikės
kilm.	sugėrikės	sugėrikių
naud.	sugėrikei	sugėrikėms
gal.	sugėrikę	sugėrikes
įnag.	sugėrike	sugėrikėmis
viet.	sugėrikėje	sugėrikėse
šauksm.	sugėrike	sugėrikės

• Skiemenys: su-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. sugėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. sugėrikas.

sugėrike

1. ta, kuri sugeria

Etimologija

<= sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---