sugėrikus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

sugėrikus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sugėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugėrikas	sugėrikai
kilm.	sugėriko	sugėrikų
naud.	sugėrikui	sugėrikams
gal.	sugėriką	sugėrikus
įnag.	sugėriku	sugėrikais
viet.	sugėrike	sugėrikuose
šauksm.	sugėrike	sugėrikai

• Skiemenys: su-gė-ri-kus
• žr. pagr. f. sugėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. sugėrikė.

sugėrikus

1. tas, kuris sugeria

Etimologija

<= sugerti, sugeria, sugėrė <= su- + gerti, geria, gėrė

---