Veiksmažodis; pagrindinės formos: sumokėti, sumoka, sumokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
sumoku
|
sumokėjau
|
sumokėdavau
|
sumokėsiu
|
tu
|
sumoki
|
sumokėjai
|
sumokėdavai
|
sumokėsi
|
jis, ji
|
sumoka
|
sumokėjo
|
sumokėdavo
|
sumokės
|
mes
|
sumokame, sumokam
|
sumokėjome, sumokėjom
|
sumokėdavome, sumokėdavom
|
sumokėsime, sumokėsim
|
jūs
|
sumokate, sumokat
|
sumokėjote, sumokėjot
|
sumokėdavote, sumokėdavot
|
sumokėsite, sumokėsit
|
jie, jos
|
sumoka
|
sumokėjo
|
sumokėdavo
|
sumokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
sumokėčiau
|
sumokėtumėme, sumokėtumėm, sumokėtume
|
2 asm.
|
sumokėtumei, sumokėtum
|
sumokėtumėte, sumokėtumėt
|
3 asm.
|
sumokėtų
|
sumokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
sumokėkime, sumokėkim
|
2 asm.
|
sumokėki, sumokėk
|
sumokėkite, sumokėkit
|
3 asm.
|
tesumoka, tesumokie
|
tesumoka, tesumokie
|
sumokate
<= su- + mokėti, moka, mokėjo