suragintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

suragintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintojas	suragintojai
kilm.	suragintojo	suragintojų
naud.	suragintojui	suragintojams
gal.	suragintoją	suragintojus
įnag.	suragintoju	suragintojais
viet.	suragintojuje	suragintojuose
šauksm.	suragintojau	suragintojai

• Skiemenys: su-ra-gin-to-jau
• žr. pagr. f. suragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. suragintoja.

suragintojau

1. tas, kuris suragina

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---