suragintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

suragintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintojas	suragintojai
kilm.	suragintojo	suragintojų
naud.	suragintojui	suragintojams
gal.	suragintoją	suragintojus
įnag.	suragintoju	suragintojais
viet.	suragintojuje	suragintojuose
šauksm.	suragintojau	suragintojai

• Skiemenys: su-ra-gin-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. suragintoja.

suragintojas

1. tas, kuris suragina

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    suragintojas: bendrai

nesuragintojas (lt)

Vertimai

  suragintojas: bendrai

---

Daiktavardis

suragintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintoja	suragintojos
kilm.	suragintojos	suragintojų
naud.	suragintojai	suragintojoms
gal.	suragintoją	suragintojas
įnag.	suragintoja	suragintojomis
viet.	suragintojoje	suragintojose
šauksm.	suragintoja	suragintojos

• Skiemenys: su-ra-gin-to-jas
• žr. pagr. f. suragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. suragintojas.

suragintojas

1. ta, kuri suragina

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---