suragintojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suragintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suragintas, mot. g. suraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintas	suraginti	suraginta	suragintos	suraginta	-
kilm.	suraginto	suragintų	suragintos	suragintų	-	-
naud.	suragintam	suragintiems	suragintai	suragintoms	-	-
gal.	suragintą	suragintus	suragintą	suragintas	-	-
įnag.	suragintu	suragintais	suraginta	suragintomis	-	-
viet.	suragintame	suragintuose	suragintoje	suragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintasis	suragintieji	suragintoji	suragintosios	-	-
kilm.	suragintojo	suragintųjų	suragintosios	suragintųjų	-	-
naud.	suragintajam	suragintiesiems	suragintajai	suragintosioms	-	-
gal.	suragintąjį	suragintuosius	suragintąją	suragintąsias	-	-
įnag.	suragintuoju	suragintaisiais	suragintąja	suragintosiomis	-	-
viet.	suragintajame	suragintuosiuose	suragintojoje	suragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suragintas, mot. g. suraginta.
• Skiemenys: su-ra-gin-to-jo-je

suragintojoje

1. ta, kurią suragino

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

suragintojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintoja	suragintojos
kilm.	suragintojos	suragintojų
naud.	suragintojai	suragintojoms
gal.	suragintoją	suragintojas
įnag.	suragintoja	suragintojomis
viet.	suragintojoje	suragintojose
šauksm.	suragintoja	suragintojos

• Skiemenys: su-ra-gin-to-jo-je
• žr. pagr. f. suragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. suragintojas.

suragintojoje

1. ta, kuri suragina

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---