suragintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suragintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suragintas, mot. g. suraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintas	suraginti	suraginta	suragintos	suraginta	-
kilm.	suraginto	suragintų	suragintos	suragintų	-	-
naud.	suragintam	suragintiems	suragintai	suragintoms	-	-
gal.	suragintą	suragintus	suragintą	suragintas	-	-
įnag.	suragintu	suragintais	suraginta	suragintomis	-	-
viet.	suragintame	suragintuose	suragintoje	suragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintasis	suragintieji	suragintoji	suragintosios	-	-
kilm.	suragintojo	suragintųjų	suragintosios	suragintųjų	-	-
naud.	suragintajam	suragintiesiems	suragintajai	suragintosioms	-	-
gal.	suragintąjį	suragintuosius	suragintąją	suragintąsias	-	-
įnag.	suragintuoju	suragintaisiais	suragintąja	suragintosiomis	-	-
viet.	suragintajame	suragintuosiuose	suragintojoje	suragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suragintas, mot. g. suraginta.
• Skiemenys: su-ra-gin-to-jo

suragintojo

1. tas, kurį suragino

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

suragintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintojas	suragintojai
kilm.	suragintojo	suragintojų
naud.	suragintojui	suragintojams
gal.	suragintoją	suragintojus
įnag.	suragintoju	suragintojais
viet.	suragintojuje	suragintojuose
šauksm.	suragintojau	suragintojai

• Skiemenys: su-ra-gin-to-jo
• žr. pagr. f. suragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. suragintoja.

suragintojo

1. tas, kuris suragina

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---