susidirbėjų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susidirbėjų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susidirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbėjas	susidirbėjai
kilm.	susidirbėjo	susidirbėjų
naud.	susidirbėjui	susidirbėjams
gal.	susidirbėją	susidirbėjus
įnag.	susidirbėju	susidirbėjais
viet.	susidirbėjuje	susidirbėjuose
šauksm.	susidirbėjau	susidirbėjai

• Skiemenys: su-si-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. susidirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susidirbėja.

susidirbėjų

1. tas, kuris susidirba

Etimologija

<= susidirbti, susidirba, susidirbo <= su- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---

Daiktavardis

susidirbėjų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susidirbėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbėja	susidirbėjos
kilm.	susidirbėjos	susidirbėjų
naud.	susidirbėjai	susidirbėjoms
gal.	susidirbėją	susidirbėjas
įnag.	susidirbėja	susidirbėjomis
viet.	susidirbėjoje	susidirbėjose
šauksm.	susidirbėja	susidirbėjos

• Skiemenys: su-si-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. susidirbėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susidirbėjas.

susidirbėjų

1. ta, kuri susidirba

Etimologija

<= susidirbti, susidirba, susidirbo <= su- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---