susidirbėju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susidirbėju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susidirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbėjas	susidirbėjai
kilm.	susidirbėjo	susidirbėjų
naud.	susidirbėjui	susidirbėjams
gal.	susidirbėją	susidirbėjus
įnag.	susidirbėju	susidirbėjais
viet.	susidirbėjuje	susidirbėjuose
šauksm.	susidirbėjau	susidirbėjai

• Skiemenys: su-si-dir-bė-ju
• žr. pagr. f. susidirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susidirbėja.

susidirbėju

1. tas, kuris susidirba

Etimologija

<= susidirbti, susidirba, susidirbo <= su- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---