susigėrike

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susigėrike (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrikas	susigėrikai
kilm.	susigėriko	susigėrikų
naud.	susigėrikui	susigėrikams
gal.	susigėriką	susigėrikus
įnag.	susigėriku	susigėrikais
viet.	susigėrike	susigėrikuose
šauksm.	susigėrike	susigėrikai

• Skiemenys: su-si-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. susigėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susigėrikė.

susigėrike

1. tas, kuris susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

susigėrike (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrikė	susigėrikės
kilm.	susigėrikės	susigėrikių
naud.	susigėrikei	susigėrikėms
gal.	susigėrikę	susigėrikes
įnag.	susigėrike	susigėrikėmis
viet.	susigėrikėje	susigėrikėse
šauksm.	susigėrike	susigėrikės

• Skiemenys: su-si-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. susigėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susigėrikas.

susigėrike

1. ta, kuri susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---