susigerti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susigerti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susigerti, susigeria, susigėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susigeriu	susigėriau	susigerdavau	susigersiu
tu	susigeri	susigėrei	susigerdavai	susigersi
jis, ji	susigeria	susigėrė	susigerdavo	susigers
mes	susigeriame, susigeriam	susigėrėme, susigėrėm	susigerdavome, susigerdavom	susigersime, susigersim
jūs	susigeriate, susigeriat	susigėrėte, susigėrėt	susigerdavote, susigerdavot	susigersite, susigersit
jie, jos	susigeria	susigėrė	susigerdavo	susigers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susigerčiau		susigertumėme, susigertumėm, susigertume
2 asm.	susigertumei, susigertum		susigertumėte, susigertumėt
3 asm.	susigertų		susigertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susigerkime, susigerkim
2 asm.	susigerki, susigerk		susigerkite, susigerkit
3 asm.	tesusigeria, tesusigerie		tesusigeria, tesusigerie

• žr. pagr. f. susigerti, susigeria, susigėrė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susigeriąs, susigeriantis, susigerianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susigėręs, susigėrusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susigerdavęs, susigerdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susigersiąs, susigersiantis, susigersianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susigeriamas, susigeriama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susigertas, susigerta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susigersimas, susigersima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susigertinas, susigertina.
• taip pat žr. pdlv.: susigeriant, susigėrus, susigerdavus, susigersiant.
• taip pat žr. psdlv.: susigerdamas, susigerdama.
• taip pat žr. bdn.: susigerte, susigertinai.
• Skiemenys: su-si-ger-ti

susigerti

1. atsigerti, išgerti:
   • Šilto vandenio susigért davė.
2. visa, iki galo išgerti:
   • Per šventes, kai žmonių pasimaišo, daug alaus susigeria.
3. gerti su kitu sumušant stikliukais:
   • Susigėrę, susipažinę, kaimynai kalbėjo toliau.
4. pasigerti:
   • Tavo prisiega susigė́rus, žiūrėk, in kojų nenustovi.
5. sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti:
   • Jis vakar su ja susigė́rė.
6. suvartoti (vaistus):
   • Vaistai susigėrė, reikės naujus pirkti.
7. susiurbti:
   • Pieva patilžus stovi – vanduo dar nesusigėręs.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

Antonimai

    susigerti: bendrai

nesusigerti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susigerti: Išvestiniai žodžiai

nebesusigerti (lt) (neig. sangrž.) nesusigerti (lt) (neig. sangrž.) susigertų (lt) susigėrikas (lt) (vyr. g.) susigėrikė (lt) (mot. g.)

susigėrimas (lt) (vyr. g.) susigėrovas (lt) (vyr. g.) susigėrovė (lt) (mot. g.) susigėrėjas (lt) (vyr. g.) susigėrėja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  susigerti: atsigerti, išgerti

  susigerti: visa, iki galo išgerti

  susigerti: gerti su kitu sumušant stikliukais

  susigerti: pasigerti

  susigerti: sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti

  susigerti: suvartoti (vaistus)

  susigerti: susiurbti

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---

Dalyvis

susigerti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigertas, mot. g. susigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigertas	susigerti	susigerta	susigertos	susigerta	-
kilm.	susigerto	susigertų	susigertos	susigertų	-	-
naud.	susigertam	susigertiems	susigertai	susigertoms	-	-
gal.	susigertą	susigertus	susigertą	susigertas	-	-
įnag.	susigertu	susigertais	susigerta	susigertomis	-	-
viet.	susigertame	susigertuose	susigertoje	susigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigertasis	susigertieji	susigertoji	susigertosios	-	-
kilm.	susigertojo	susigertųjų	susigertosios	susigertųjų	-	-
naud.	susigertajam	susigertiesiems	susigertajai	susigertosioms	-	-
gal.	susigertąjį	susigertuosius	susigertąją	susigertąsias	-	-
įnag.	susigertuoju	susigertaisiais	susigertąja	susigertosiomis	-	-
viet.	susigertajame	susigertuosiuose	susigertojoje	susigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigertas, mot. g. susigerta.
• Skiemenys: su-si-ger-ti

susigerti

1. tas, kurį susigėrė

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---