susigėrovu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susigėrovu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrovas	susigėrovai
kilm.	susigėrovo	susigėrovų
naud.	susigėrovui	susigėrovams
gal.	susigėrovą	susigėrovus
įnag.	susigėrovu	susigėrovais
viet.	susigėrove	susigėrovuose
šauksm.	susigėrove	susigėrovai

• Skiemenys: su-si-gė-ro-vu
• žr. pagr. f. susigėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susigėrovė.

susigėrovu

1. tas, kuris susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---