susigerdavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigerdavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigerdavęs, mot. g. susigerdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigerdavęs	susigerdavę	susigerdavusi, susigerdavus	susigerdavusios	-	susigerdavę
kilm.	susigerdavusio	susigerdavusių	susigerdavusios	susigerdavusių	-	-
naud.	susigerdavusiam	susigerdavusiems	susigerdavusiai	susigerdavusioms	-	-
gal.	susigerdavusį	susigerdavusius	susigerdavusią	susigerdavusias	-	-
įnag.	susigerdavusiu	susigerdavusiais	susigerdavusia	susigerdavusiomis	-	-
viet.	susigerdavusiame	susigerdavusiuose	susigerdavusioje	susigerdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigerdavusysis	susigerdavusieji	susigerdavusioji	susigerdavusiosios	-	-
kilm.	susigerdavusiojo	susigerdavusiųjų	susigerdavusiosios	susigerdavusiųjų	-	-
naud.	susigerdavusiajam	susigerdavusiesiems	susigerdavusiajai	susigerdavusiosioms	-	-
gal.	susigerdavusįjį	susigerdavusiuosius	susigerdavusiąją	susigerdavusiąsias	-	-
įnag.	susigerdavusiuoju	susigerdavusiaisiais	susigerdavusiąja	susigerdavusiosiomis	-	-
viet.	susigerdavusiajame	susigerdavusiuosiuose	susigerdavusiojoje	susigerdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigerdavęs, mot. g. susigerdavusi.
• Skiemenys: su-si-ger-da-vu-sį-jį

susigerdavusįjį

1. tas, kuris susigerdavo

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---