susigersimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigersimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigersimas, mot. g. susigersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigersimas	susigersimi	susigersima	susigersimos	susigersima	-
kilm.	susigersimo	susigersimų	susigersimos	susigersimų	-	-
naud.	susigersimam	susigersimiems	susigersimai	susigersimoms	-	-
gal.	susigersimą	susigersimus	susigersimą	susigersimas	-	-
įnag.	susigersimu	susigersimais	susigersima	susigersimomis	-	-
viet.	susigersimame	susigersimuose	susigersimoje	susigersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigersimasis	susigersimieji	susigersimoji	susigersimosios	-	-
kilm.	susigersimojo	susigersimųjų	susigersimosios	susigersimųjų	-	-
naud.	susigersimajam	susigersimiesiems	susigersimajai	susigersimosioms	-	-
gal.	susigersimąjį	susigersimuosius	susigersimąją	susigersimąsias	-	-
įnag.	susigersimuoju	susigersimaisiais	susigersimąja	susigersimosiomis	-	-
viet.	susigersimajame	susigersimuosiuose	susigersimojoje	susigersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigersimas, mot. g. susigersima.
• Skiemenys: su-si-ger-si-mą-jį

susigersimąjį

1. tas, kurį susigers

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---