susimokamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimokamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokamas, mot. g. susimokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokamas	susimokami	susimokama	susimokamos	susimokama	-
kilm.	susimokamo	susimokamų	susimokamos	susimokamų	-	-
naud.	susimokamam	susimokamiems	susimokamai	susimokamoms	-	-
gal.	susimokamą	susimokamus	susimokamą	susimokamas	-	-
įnag.	susimokamu	susimokamais	susimokama	susimokamomis	-	-
viet.	susimokamame	susimokamuose	susimokamoje	susimokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokamasis	susimokamieji	susimokamoji	susimokamosios	-	-
kilm.	susimokamojo	susimokamųjų	susimokamosios	susimokamųjų	-	-
naud.	susimokamajam	susimokamiesiems	susimokamajai	susimokamosioms	-	-
gal.	susimokamąjį	susimokamuosius	susimokamąją	susimokamąsias	-	-
įnag.	susimokamuoju	susimokamaisiais	susimokamąja	susimokamosiomis	-	-
viet.	susimokamajame	susimokamuosiuose	susimokamojoje	susimokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimokamas, mot. g. susimokama.
• Skiemenys: su-si-mo-ka-mą-ja

susimokamąja

1. ta, kurią susimoka

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---