susivogtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivogtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivogtinas, mot. g. susivogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogtinas	susivogtini	susivogtina	susivogtinos	susivogtina	-
kilm.	susivogtino	susivogtinų	susivogtinos	susivogtinų	-	-
naud.	susivogtinam	susivogtiniems	susivogtinai	susivogtinoms	-	-
gal.	susivogtiną	susivogtinus	susivogtiną	susivogtinas	-	-
įnag.	susivogtinu	susivogtinais	susivogtina	susivogtinomis	-	-
viet.	susivogtiname	susivogtinuose	susivogtinoje	susivogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogtinasis	susivogtinieji	susivogtinoji	susivogtinosios	-	-
kilm.	susivogtinojo	susivogtinųjų	susivogtinosios	susivogtinųjų	-	-
naud.	susivogtinajam	susivogtiniesiems	susivogtinajai	susivogtinosioms	-	-
gal.	susivogtinąjį	susivogtinuosius	susivogtinąją	susivogtinąsias	-	-
įnag.	susivogtinuoju	susivogtinaisiais	susivogtinąja	susivogtinosiomis	-	-
viet.	susivogtinajame	susivogtinuosiuose	susivogtinojoje	susivogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivogtinas, mot. g. susivogtina.
• Skiemenys: su-si-vog-ti-nų

susivogtinų

1. tas, dėl kurio reikia susivogti

Etimologija

<= susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---