tibt

 Jotvingių kalba

Tarimas

• TFA: [tìbt]

Veiksmažodis

tibt

1. • pasitikėti ^(lt) (sen.)
   • pasikliauti ^(lt) (sen.)
   • tikėti ^(lt) (sen.)
     • Ne apie tikėjimą dievais, dvasiomis ar kokia nors tiesa, kieno nors žodžiais; šis veiksmažodis vartojamas, kai kalbama būtent apie pasitikėjimą. Vartojamas su naudininko linksniu.
     • Anga tu tibi man?
       • Ar tu pasitiki manimi?

Vartosenos pastabos

Asmenuojamas lyg būtų tib(ė)t(i).

Etimologija

Galimai kaip ir kiti giminiški žodžiai, kilęs iš ankstenio, trumpesnio veiksmažodžio, kuris tikriausiai reiškė „tikti, būti tinkamam“. Giminiškas lietuvių k. tikėti, tikti, latvių k. ticēt, tikt, prūsų k. tickint.

Taisyklingo veiksmažodžio „tibt“ formos
Bendratis				Sangrąžinis veiksmažodis		Siekinys
tibt				tibist		tibėtun̄
Asmuo	Tiesioginė nuosaka				Tariamoji nuosaka	Liepiamoji nuosaka
	Esamasis laikas	Būtasis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
Aš As	tibu	tibėjeu	tibėtawau	tibėsiu	tibėceu	–
Tu Tu	tibi	tibėjei	tibėtawei	tibėsi	tibėtubei	tibėk
Jis, ji, tai Es, ei, tat	tib	tibėjo	tibėtaw	tibės	tibėtun̄	lai tib
Mes Mes	tibim	tibėjom	tibėtawme	tibėsim	tibėtubme	tibėkim
Jūs Jūs	tibit	tibėjot	tibėtawe	tibėseit	tibėtubte	tibėkeit
Jie, jos, tie Ai, uos, taty	tib	tibėjo	tibėtaw	tibės	tibėtun̄	lai tib
Laikas	Dalyviai				Padalyviai	Geidžiamoji nuosaka
	Veikiamieji		Neveikiamieji
Esamasis laikas	tibin̄s tibintis		tibims		tibint	tibitmas
Būtasis laikas	tibėjun̄s		tibėts		tibėjis	tibėjitmas
Būtasis dažninis laikas	tibėtawes		–		tibėtawis	tibėtawitmas
Būsimasis laikas	tibėses tibėsens		tibėsims		tibėsent	tibėsitmas
Būdinys		Pusdalyviai			Reikiamybės nuosaka
		Vyr. g.	Mot. g.	Bev. g.
tibėte		tibėdams	tibėdama	tibėdamo	tibėtins

---