| Veiksmažodis; pagrindinės formos: užsigalvoti, užsigalvoja, užsigalvojo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
užsigalvoju
|
užsigalvojau
|
užsigalvodavau
|
užsigalvosiu
|
| tu
|
užsigalvoji
|
užsigalvojai
|
užsigalvodavai
|
užsigalvosi
|
| jis, ji
|
užsigalvoja
|
užsigalvojo
|
užsigalvodavo
|
užsigalvos
|
| mes
|
užsigalvojame,
užsigalvojam
|
užsigalvojome,
užsigalvojom
|
užsigalvodavome,
užsigalvodavom
|
užsigalvosime,
užsigalvosim
|
| jūs
|
užsigalvojate,
užsigalvojat
|
užsigalvojote,
užsigalvojot
|
užsigalvodavote,
užsigalvodavot
|
užsigalvosite,
užsigalvosit
|
| jie, jos
|
užsigalvoja
|
užsigalvojo
|
užsigalvodavo
|
užsigalvos
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
užsigalvočiau
|
užsigalvotumėme,
užsigalvotumėm,
užsigalvotume
|
| 2 asm.
|
užsigalvotumei,
užsigalvotum
|
užsigalvotumėte,
užsigalvotumėt
|
| 3 asm.
|
užsigalvotų
|
užsigalvotų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
užsigalvokime,
užsigalvokim
|
| 2 asm.
|
užsigalvoki,
užsigalvok
|
užsigalvokite,
užsigalvokit
|
| 3 asm.
|
teužsigalvoja,
teužsigalvojie
|
teužsigalvoja,
teužsigalvojie
|
užsigalvodavome
<= už- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo
