| Veiksmažodis; pagrindinės formos: užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
užsimoku
|
užsimokėjau
|
užsimokėdavau
|
užsimokėsiu
|
| tu
|
užsimoki
|
užsimokėjai
|
užsimokėdavai
|
užsimokėsi
|
| jis, ji
|
užsimoka
|
užsimokėjo
|
užsimokėdavo
|
užsimokės
|
| mes
|
užsimokame,
užsimokam
|
užsimokėjome,
užsimokėjom
|
užsimokėdavome,
užsimokėdavom
|
užsimokėsime,
užsimokėsim
|
| jūs
|
užsimokate,
užsimokat
|
užsimokėjote,
užsimokėjot
|
užsimokėdavote,
užsimokėdavot
|
užsimokėsite,
užsimokėsit
|
| jie, jos
|
užsimoka
|
užsimokėjo
|
užsimokėdavo
|
užsimokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
užsimokėčiau
|
užsimokėtumėme,
užsimokėtumėm,
užsimokėtume
|
| 2 asm.
|
užsimokėtumei,
užsimokėtum
|
užsimokėtumėte,
užsimokėtumėt
|
| 3 asm.
|
užsimokėtų
|
užsimokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
užsimokėkime,
užsimokėkim
|
| 2 asm.
|
užsimokėki,
užsimokėk
|
užsimokėkite,
užsimokėkit
|
| 3 asm.
|
teužsimoka,
teužsimokie
|
teužsimoka,
teužsimokie
|
užsimokėk
<= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo
