| Veiksmažodis; pagrindinės formos: užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
užsivaišinu
|
užsivaišinau
|
užsivaišindavau
|
užsivaišinsiu
|
| tu
|
užsivaišini
|
užsivaišinai
|
užsivaišindavai
|
užsivaišinsi
|
| jis, ji
|
užsivaišina
|
užsivaišino
|
užsivaišindavo
|
užsivaišins
|
| mes
|
užsivaišiname,
užsivaišinam
|
užsivaišinome,
užsivaišinom
|
užsivaišindavome,
užsivaišindavom
|
užsivaišinsime,
užsivaišinsim
|
| jūs
|
užsivaišinate,
užsivaišinat
|
užsivaišinote,
užsivaišinot
|
užsivaišindavote,
užsivaišindavot
|
užsivaišinsite,
užsivaišinsit
|
| jie, jos
|
užsivaišina
|
užsivaišino
|
užsivaišindavo
|
užsivaišins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
užsivaišinčiau
|
užsivaišintumėme,
užsivaišintumėm,
užsivaišintume
|
| 2 asm.
|
užsivaišintumei,
užsivaišintum
|
užsivaišintumėte,
užsivaišintumėt
|
| 3 asm.
|
užsivaišintų
|
užsivaišintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
užsivaišinkime,
užsivaišinkim
|
| 2 asm.
|
užsivaišinki,
užsivaišink
|
užsivaišinkite,
užsivaišinkit
|
| 3 asm.
|
teužsivaišina,
teužsivaišinie
|
teužsivaišina,
teužsivaišinie
|
užsivaišindavome
<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino
