vogę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vogę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vogęs, mot. g. vogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vogęs	vogę	vogusi, vogus	vogusios	-	vogę
kilm.	vogusio	vogusių	vogusios	vogusių	-	-
naud.	vogusiam	vogusiems	vogusiai	vogusioms	-	-
gal.	vogusį	vogusius	vogusią	vogusias	-	-
įnag.	vogusiu	vogusiais	vogusia	vogusiomis	-	-
viet.	vogusiame	vogusiuose	vogusioje	vogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vogusysis	vogusieji	vogusioji	vogusiosios	-	-
kilm.	vogusiojo	vogusiųjų	vogusiosios	vogusiųjų	-	-
naud.	vogusiajam	vogusiesiems	vogusiajai	vogusiosioms	-	-
gal.	vogusįjį	vogusiuosius	vogusiąją	vogusiąsias	-	-
įnag.	vogusiuoju	vogusiaisiais	vogusiąja	vogusiosiomis	-	-
viet.	vogusiajame	vogusiuosiuose	vogusiojoje	vogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vogęs, mot. g. vogusi.
• Skiemenys: vo-gę

vogę

1. tas, kuris vogė

Etimologija

<= vogti, vagia, vogė

---